EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 05 22
COM(2017) 506 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl 2017 m. Estijos nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Estijos stabilumo programos
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 05 22
COM(2017) 506 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl 2017 m. Estijos nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Estijos stabilumo programos
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl 2017 m. Estijos nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Estijos stabilumo programos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
(1)2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą 4 , kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą 5 , kurioje Estija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2017 m. kovo 9–10 d., o Taryba ją priėmė 2017 m. kovo 21 d. 6 ;
(2)kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Estija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;
(3)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Estijos ataskaita 7 . Joje įvertinta Estijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Estijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;
(4)2017 m. balandžio 28 d. Estija pateikė 2017 m. stabilumo programą, o 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;
(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 8 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas; Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 9 ;
(6)šiuo metu Estijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2017 m. stabilumo programoje Vyriausybė sumažino savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą – nuo struktūrinio balanso iki 0,5 % BVP deficito. Vyriausybė planuoja, kad po 2016 m. buvusio 0,3 % BVP valdžios sektoriaus pertekliaus 2017 m. bus 0,5 % BVP deficitas, o 2018 m. – 0,8 % BVP deficitas. Remiantis stabilumo programoje pateiktais skaičiavimais, tai atitinka 0,2 % BVP struktūrinį perteklių 2017 m. ir 0,5 % BVP deficitą 2018 m. ir laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Tačiau, remiantis perskaičiuotu 10 struktūriniu balansu, prognozuojama, kad 2017 m. deficitas sieks 0,1 % BVP, o 2018 m. – 0,9 % BVP, o tai nesiekia naujo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus bendroji skola išliks mažesnė nei 10 % BVP 2017 ir 2018 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas 2017 ir 2018 m., bet palankus vėlesniais programos metais. Vis dėlto esama rizikos, susijusios su prielaidomis dėl įvairių naujų mokestinių priemonių, kurios įsigalios 2018 m., pelningumo;
(7)remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2017 m. struktūrinis balansas taps 0,3 % BVP deficitu, taigi toliau viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. 2018 m. Estijai rekomenduojama ir toliau laikytis vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad nuo to reikalavimo bus kiek nukrypta. Apskritai Taryba mano, kad Estija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių siekdama užtikrinti, kad 2018 m. būtų laikomasi reikalavimų;
(8)Estija ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad įgyvendinant vietos savivaldos institucijų reformą būtų teikiamos ir prieinamos aukštos kokybės paslaugos, be kita ko, socialinės paslaugos vietos lygmeniu. Visų pirma Estija priėmė Administracinės reformos įstatymą, kad būtų lengviau kurti perspektyvias vietos savivaldybes, kurios galėtų pačios finansuoti savo veiklą, planuoti plėtrą bei augimą ir siūlyti kokybiškų paslaugų. Ji sėkmingai užbaigė vietos savivaldybių savanoriško dalyvavimo susijungimo procese etapą ir įgyvendina Socialinės apsaugos įstatymą. Dar nežengta kelių labai svarbių žingsnių vietos savivaldos institucijų reformai užbaigti. Iki šiol neatlikta savivaldybių finansavimo sistemos peržiūra. Teberengiami kiti teisės aktai dėl savivaldybių ir centrinės valdžios institucijų pareigų ir užduočių pasidalijimo. Priimti šiuos pasiūlymus labai svarbu norint užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą tokiose srityse kaip švietimas, darbas su jaunimu, sveikatos ugdymas ir transportas;
(9)vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Estijoje sumažėjo nuo 28,3 % 2014 m. iki 26,9 % 2015 m., tačiau tebėra didžiausias Sąjungoje. Vyriausybė imasi priemonių siekdama dar labiau sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Pavyzdžiui, buvo priimtas ir yra įgyvendinamas 2016–2023 m. gerovės planas, skirtas lyčių segregacijai darbo rinkoje panaikinti ir kovoti su stereotipais. Dar reikia priimti Lyčių lygybės įstatymo pakeitimą, pagal kurį darbo inspekcijoms būtų pavesta užduotis atidžiau stebėti, kaip laikomasi lyčių lygybės principo privačiajame sektoriuje. Taip pat svarstoma peržiūrėti vaiko priežiūros atostogų sistemą, kad būtų numatytos lankstesnės galimybės imti vaiko priežiūros atostogas. Teisės aktų pakeitimas dar nepriimtas;
(10)pajamų nelygybė Estijoje yra didelė. Turtingiausių 20 % namų ūkių ir 20 % skurdžiausių namų ūkių pajamų santykis padidėjo nuo 5,4 2012 m. iki 6,2 2015 m. ir dabar yra septintas pagal dydį ES. Atrodo, kad pagrindinis to veiksnys yra dideli darbo užmokesčio skirtumai, susidarę dėl smarkaus aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų pajamų padidėjimo. Vertinant absoliučiąja verte, 10 % skurdžiausių namų ūkių pajamos atsiliko nuo pajamų medianos augimo, todėl kilo problemų, susijusių su socialinės apsaugos sistemos adekvatumu. Prie to prisidėjo tai, kad išmokos (ypač pensijos, socialinė parama ir nedarbo išmokos) atsilieka nuo rinkos pajamų augimo. Dėl to taip pat laipsniškai didėjo skurdo rizikos lygis: nuo 15,8 % 2010 m. iki 21,6 % 2015 m. Labai stengtasi, kad nuo 2018 m. mokesčių sistema būtų progresyvesnė (ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims) – buvo padidinta gyventojų pajamų mokesčių sistemos pagrindinė išmoka;
(11)2015 m. verslo įmonių išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis, išaugo iki 0,69 %, tačiau jų bendras lygis vis dar nesiekia ES vidurkio – 1,3 %. Technologijoms ir žinioms imlių bendrovių dalis tebėra maža, o naujų daktaro laipsnį įgijusių asmenų skaičius – nedidelis. Pastaraisiais metais darbo užmokesčio augimas nuolat viršijo našumo augimą, o tai turėjo įtakos pelnui ir dėl to sumažėjo investicijų augimas. Mažesnės investicijos į technologinę plėtrą gali lemti tai, kad eksporto, ypač prekių, pridėtinė vertė didės mažiau, nei tikimasi, ir kils rizika gamybos apimties augimui. 2015 m. išaugo sutarčių dėl mokslinių tyrimų, sudarytų tarp akademinės bendruomenės ir verslo atstovų, apimtis. Vis dėlto, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi Vyriausybė, abiejų sektorių bendradarbiavimas tebėra ribotas. Estija dar labiau pagerino verslo aplinką, tačiau investicijoms tebekliudo ilgas nemokumo bylų nagrinėjimas ir užtikrinimo priemonę turintiems kreditoriams taikoma lėšų susigrąžinimo norma. 2016 m. buvo pradėtas projektas, kurio tikslas – pagerinti nemokumo sistemą, kad procesas būtų greitesnis ir veiksmingesnis, ir padidinti reikalavimų patenkinimo atvejų skaičių. Tačiau teisės aktų sistemos pakeitimai dar nepriimti;
(12)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Estijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Estija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Estijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;
(13)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė 11 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,
REKOMENDUOJA Estijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:
1.Fiskalinę politiką vykdyti vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimais, o tai reiškia, kad 2018 m. šalis turi toliau laikytis savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Užtikrinti didesnį socialinės apsaugos sistemos adekvatumą. Imtis priemonių, skirtų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti, visų pirma didinant darbo užmokesčio skaidrumą ir peržiūrint vaiko priežiūros atostogų sistemą.
2.Skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus, technologijas ir inovacijas, be kita ko, įgyvendinant priemones, kuriomis stiprinamas akademinės bendruomenės ir verslo atstovų bendradarbiavimas.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas