EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 05 22
COM(2017) 527 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl 2017 m. Jungtinės Karalystės nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Jungtinės Karalystės konvergencijos programos
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl 2017 m. Jungtinės Karalystės nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Jungtinės Karalystės konvergencijos programos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
(1)2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą 4 , kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą 5 , kurioje Jungtinė Karalystė nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;
(2)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Jungtinės Karalystės ataskaita 6 . Joje įvertinta Jungtinės Karalystės pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Jungtinės Karalystės pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;
(3)2017 m. balandžio 21 d. Jungtinė Karalystė pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą, o 2017 m. balandžio 27 d. – 2017 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;
(4)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 7 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 8 ;
(5)šiuo metu Jungtinei Karalystei taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis. Jei perviršinis deficitas bus laiku ir tvariai panaikintas 2016–2017 m., 2017–2018 m. Jungtinei Karalystei bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2017 m. konvergencijos programoje Vyriausybė, laikydamasi 2015 m. birželio 19 d. Tarybos rekomendacijos, tikisi iki 2016–2017 fiskalinių metų pabaigos panaikinti perviršinį deficitą – numatomas nominalus deficitas sudaro 2,7 % BVP. Numatoma, kad vėliau, 2017–2018 m., nominalus deficitas šiek tiek padidės iki 2,8 % BVP, o 2018–2019 m. sumažės iki 1,9 % BVP. Konvergencijos programoje nenurodytas vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas. Konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iš esmės stabilizuosis, t. y. sudarys apie 87,5 % nuo 2016–2017 iki 2018–2019 m., ir sumažės iki 84,8 % BVP 2020–2021 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra palankus. Nors planuojamiems deficito tikslams pasiekti reikalingos priemonės apskritai yra pakankamai konkretizuotos, makroekonominės perspektyvos blogėjimo rizika gali trukdyti užtikrinti planuojamą deficito sumažinimą;
(6)2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Jungtinei Karalystei iki 2016–2017 m. pabaigos ištaisyti perviršinio deficito padėtį ir, panaikinus perviršinį deficitą, 2017–2018 m. užtikrinti 0,6 % BVP fiskalinį koregavimą siekiant minimalaus vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2016–2017 m. nominalus deficitas pasieks 2,7 % BVP, t. y. atitiks Tarybos rekomenduotą tikslą. Kyla rizika, kad 2017–2018 m. bus kiek nukrypta nuo prevencinės dalies reikalavimo;
(7)atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės fiskalinę padėtį ir visų pirma skolos dydį, numatoma, kad šalis toliau vykdys koregavimą siekdama tinkamo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Pagal bendrai sutartą koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas reiškia reikalavimą užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų 9 nominalus augimas neviršytų 1,8 %. Tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad dvejus metus, t. y. 2017–2018 ir 2018–2019 m., vertinant kartu nuo to reikalavimo bus kiek nukrypta. Kartu prognozuojama, kad 2017–2018 m. Jungtinė Karalystė pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės prima facie nesilaikys, bet 2018–2019 m. – laikysis. Apskritai Taryba mano, kad Jungtinė Karalystė turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių 2017–2018 m., kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus, reikėtų atsižvelgti į valstybės narės biudžeto balansą pagal ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, atliekant būsimą vertinimą reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti Jungtinės Karalystės viešųjų finansų tvarumą. Atsižvelgdama į tai ir į Jungtinės Karalystės ciklinę padėtį, Komisija ketina pasinaudoti taikytina diskrecijos riba;
(8)privačiųjų investicijų lygis nuo ES vidurkio nuolat gerokai atsilieka, o viešųjų investicijų – šiek tiek. Našumo lygis daug žemesnis už G 7 vidurkį ir nuo 2008 m. nesikeitė. Vyriausybė teikia daug politinės svarbos investicijų didinimui siekiant paskatinti našumo augimą. Pagrindinis uždavinys – šalinti didelius Jungtinės Karalystės infrastruktūros tinklų pajėgumų ir kokybės trūkumus. Keliuose – didelės spūstys, o geležinkelių pajėgumai kai kuriose vietose vis mažiau atitinka sparčiai augančius poreikius. Be to, vis aštrėja būtinybė daugiau investuoti į naujus energijos gamybos ir tiekimo pajėgumus. Nacionaliniame infrastruktūros įgyvendinimo plane išdėstyti didelio užmojo planai gerinti JK ekonominę infrastruktūrą ir 2016 m. priimta investavimo į pagrindinius transporto ir energetikos projektus sprendimų. Tačiau tebėra abejonių, ar įmanoma užtikrinti pakankamas viešąsias ir privačiąsias investicijas siekiant laiku ir ekonomiškai išspręsti susikaupusius infrastruktūros uždavinius. Vienas iš pagrindinių Jungtinės Karalystės uždavinių – didinti būsto pasiūlą. Įsisenėjęs būstų stygius prisideda prie didelių ir augančių būsto kainų ir reiškia dideles ekonomines ir socialines sąnaudas, visų pirma aplink ekonomikos augimo polius. Išaugusios gyvenamosios paskirties būstų statybos šiek tiek daugiau palaikomos taikant reformuotą planavimo sistemą kartu su įvairiomis papildomomis būsto politikos priemonėmis. Vis dėlto tebėra būsto pasiūlos suvaržymų, įskaitant labai griežtą ir sudėtingą žemės rinkos ir gyvenamosios paskirties būstų statybų reguliavimą, o naujo būsto pasiūla vis dar neatitinka paklausos augimo;
(9)pagrindiniai darbo rinkos duomenys ir toliau teigiami: ilgalaikio ir jaunimo nedarbo lygis apskritai žemas. Tačiau būtų galima sumažinti nedalyvavimo darbo rinkoje ir darbo ne visą darbo laiką lygį, taip pat mažą darbo užmokestį gaunančių asmenų dalį. Pajamų augimas tebėra nuosaikus, o tai susiję su vangiu našumo augimu. Susirūpinimą toliau kelia gebėjimų pasiūla, panaudojimas ir tobulinimas. Atsirado svarbių politikos pokyčių, daugiausia susijusių su gebėjimais ir jų tobulinimu, vykdant techninio mokymo ir pameistrysčių reformas. Užtikrinant pameistrysčių kokybę daugiausia dėmesio reikės skirti ir įgyjamam kvalifikacijos lygiui, ir su pameistryste susijusiam dalykui. Valstybei, verslui ir karjeros siekiantiems asmenims prieinama gebėjimų pasiūla išsiplėstų imantis kitų, strategiškai svarbių, finansuojamų gebėjimų tobulinimo priemonių, visų pirma skirtų vyresniems nei 25 m. asmenims. Be to, reikia spręsti uždavinius, susijusius su vaikų priežiūros ir socialinės rūpybos pasiūla ir prisidedančius prie moterų darbo ne visą darbo laiką rodiklio aukštumo. Vaikų priežiūros reformos iki šiol buvo nuolatinės, bet laipsniškos. Tikėtina, kad tai iš esmės pasikeis per ateinančius dvejus metus visiškai įgyvendinus kai kurias iniciatyvas. Jaunesnių nei trejų metų vaikų, gaunančių formaliosios vaikų priežiūros paslaugas, dalis yra palyginti maža. Nors naujausiomis priemonėmis 3–4 metų vaikų priežiūros prieinamumo ir brangumo problemos tam tikru mastu sumažinamos, jomis nesprendžiamas jaunesnių nei 3 metų vaikų priežiūros pasiūlos klausimas. Įgyvendinus anksčiau paskelbtas reformas ir išlaidų mažinimą, visų pirma susijusius su parama dirbantiesiems, socialinės politikos rezultatai, įskaitant vaikų skurdo rodiklius, artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu gali blogėti, ypač esant didesnei infliacijai. Ypatingą susirūpinimą kelia namų ūkiuose, kurių nariai turi darbą, gyvenančių skurstančių vaikų skaičius;
(10)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Jungtinės Karalystės ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Jungtinė Karalystė ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Jungtinės Karalystės politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;
(11)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė 10 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,
REKOMENDUOJA Jungtinei Karalystei 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:
1.Fiskalinę politiką vykdyti vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimais, o tai reiškia, kad 2018 m. reikės didelių fiskalinių pastangų. Imantis politikos veiksmų, reikėtų atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti Jungtinės Karalystės viešųjų finansų tvarumą.
2.Imtis papildomų veiksmų, kad būtų padidinta būsto pasiūla, be kita ko, vykdant planavimo taisyklių reformas ir jas įgyvendinant.
3.Spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą ir sudaryti sąlygas tobulinti gebėjimus, be kita ko, toliau gerinant pameistrysčių kokybę ir numatant kitas finansuojamas tobulėjimo, t. y. tolesnio mokymosi, priemones.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
COM(2014) 494 final.